| |
|
|
| |
|
Auginimas
Mėtos mėgsta kiek sunkesnės mechaninės sudėties, derlingas, drėgnas dirvas. Joms nepatinka lengvi, smėlėti dirvožemiai. Puikiai auga saulėkaitoje, bet pakenčia ir dalinį pavėsi. Augančios pavėsyje žaliuoja, bet gausiai nežydi. Dauguma mėtų atsparios šalčiams ir šalnoms. Jų vegetacija prasideda iš kart po žiemos šalčių nutirpus sniegui, o baigiasi rudenį po stiprių šalnų. Visos mėtų rūšys, formos, veislės ir hibridai dauginami šakniastiebiais ir iš jų išaugusiomis atžalomis. Sėklomis galima dauginti tik rūšines mėtas, nes kitu atveju užaugs visai ne tas ko tikėjotės. Dauguma mėtų, išskyrus tam tikras rūšis ir veisles, yra greitai plintantys augalai. Todėl sodinant reiktų numatyti, kaip ribosite jų plitimą. Žydinčios mėtos pritraukia daug drugelių ir bičių. |
|
|
MĖTOS
(Mentha)
Mėtų yra įvairiausių aromatų ir skonių. Turbūt visi žinome šaltmėtę ir pipirmėtę, tačiau egzistuoja daugybė kitų apetitą žadinančių rūšių, tarp jų obuoliais, šokoladu, bergamote, greipfrutu, citrina ir imbieru kvepiančios mėtos.
Sveikatai
Visos mėtos pasižymi antibakterinėmis, antiseptinėmis ir virškinimą gerinančiomis savybėmis. Liaudies medicinoje mėtomis būdavo gydomos peršalimo ligos, galvos skausmas, virškinimo sutrikimai. Mėtų arbata vartojama kaip švelnūs raminamieji, nuo vidurių pūtimo, šlapimo skyrimuisi skatinti. Dėl savo dezinfekuojamųjų savybių, naudojamos gerklei ir burnai skalauti, gydant opas, uždegimus.
Daugiausia ištirta ir aprašyta pipirmėčių poveikis sveikatai, kurios pasižymi dideliu mentolio kiekiu. Pipirmėtės raminamoji, antiseptinė, spazmus slopinanti ir tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė. Esantis mentolis dirgina, mažina skausmą, refleksiškai plečia širdies vainikines kraujagysles, atpalaiduoja apatinį stemplės rauką, dėl to į ją gali patekti skrandžio turinys. Bet ši medžiaga ir atpalaiduoja skrandžio ir virškinamojo trakto lygiuosius raumenis, todėl iš žarnyno lengviau pasišalina dujos. Tai ypač svarbu sergant dirgliosios žarnos sindromu. Be eterinių aliejų pipirmėtė turi kartumynų ir kitų junginių, kurie skatina skrandžio sulčių sekreciją, didina tulžies kiekį ir jos nutekėjimą. Visa tai gerina virškinimą.
Maistui
Vartojami tiek žali, tiek džiovinti mėtų lapai. Jie gerina keptos avienos, vištienos kepsnių skonį. Mėtomis gardinami troškinti kopūstai, morkos, žirniai ir daržinis poras. Galima skaninti kotletus, ragu, daržovių apkepus. Švieži ūgliai ir lapai nedideliais kiekiais dedami į daržovių sriubas, žuvies marinatus ir patiekalus iš sūrio. Varškės skonis irgi pagerėja nuo mėtų. Patiekalai ne tik paskaninami, bet tampa vertingesni sveikatai. Mėtomis aromatizuojami kisieliai, kompotai, uogienės, giros. Be to jos puikiai dera konditerijos gaminiuose ypač ten kur naudojamas šokoladas. Mėtos dera su visomis švelniomis prieskoninėmis žolelėmis kaip petražolė, čiobreliai, mairūnai, šalavijai, raudonėliai ir kitomis. Kiekviena mėta turi labai savitą kvapą ir skonį. Jas uostant ar ragaujant kyla įvairios asociacijos. Todėl kiekvienas sau turi nuspręsti, kokia mėta su kokiu prieskoniu dera ir tinka konkrečiam patiekalui.
|
|
