VAISTINIS ISOPAS (VAISTINĖ JUOZAŽOLĖ)
( Hyssopus officinalis)

Dabar vaistinis isopas, daugiausia auginamas dėl grožio ir gebėjimo privilioti bites ir peteliškes, taip pat maistui ir gydymui, yra senovinė vaistažolė, kuriai bibliniais laikais buvo priskiriamas dezinfekuojamas poveikis.

Trumpas aprašymas

Vaistinis isopas daugiametis vaistinis, prieskoninis, dekoratyvus, medingas puskrūmis, išaugantis iki 60, 70 cm aukščio. Žydi liepos - rugsėjo mėn. Kilęs iš Mažosios Azijos ir Viduržemio pajūrio kraštų. Dabar auginamas daugelyje Europos šalių kaip vaistinis, prieskoninis ir dekoratyvinis augalas. Lietuvoje savaime neauga, bet dažnai auginamas sodybų gėlynuose ar kolekcijose, gali pasitaikyti sulaukėjusių.

Auginimas

Isopai dirvai nereiklūs, gerai auga derlingoje priesmėlio ar priemolio dirvoje, saulėtoje vietoje. Dauginami sėklomis, daigais, galima dalyti senus kerus. Augalai žiemoja gerai. Atželia balandžio pabaigoje. Žydi liepą – rugsėjį. Vienoje vietoje gali augti 7 – 10 metų. Žaliava – antžeminė dalis, renkama žydėjimo pradžioje.

Sveikatai

Dažniausiai vaistinių isopų antpilo geriama siekiant palengvinti atsikosėjimą ir pagerinti virškinimą. Nuoviras ypač veiksmingas tada, kai kvėpavimo takuose gausu gleivinių išskyrų. Vaistinių isopų antpilas taip pat turi raminamųjų ir antiseptinių savybių, skatina šlapimo skyrimąsi, truputį praplečia kraujagysles. Isopų eterinis aliejus turi antiseptinį poveikį, stimuliuoja organizmo imuninę sistemą.

Maistui

Prieskoniams vartojami švieži arba džiovinti vaistinių isopų lapai, žiedynai ir jaunos ūglių viršūnės. Augalas skleidžia gana stiprų, bet malonų kvapą, kuris truputį primena šalavijų ir mėtų kvapų mišinį. Sopais skaninama veršiena, įdaryti kiaušiniai, dešros, kiauliena, pupelių ir bulvių sriubos, agurkų ir pomidorų marinatai, daržovių salotos. Jų dedama į varškės patiekalus. Isopai gerai dera su petražole, krapais, salieru, pankoliu, mėta, mairūnu, baziliku. Dėl jų aštraus kvapo į patiekalus dedami maži kiekiai.